Ketvirtadienio popietė. Arlidėse vaikšto mano padėjėjos Laura ir Gedvilė.
- Laurut, tu geriete, vėl rytinį darbą atlikai? ,- paklausiau.
- Kaip visad. Na, tau lakas nemiegoti. (:
Nusijuokusi einu imtis darbelio. Sandėliuke susiruošiu pašarus, ir įv. papildus. Karutin susikrovusi pašeriu visus žirgus. Loviai tik braška nuo jų tokio susidomėjimo pašaru.
- Mm. Naujas pašarus, kur gi nesidžiaugsi. Bėje, Laura ir Gedvile, išveskit žirgus į ganyklas ir levadas. Aš pasitvarkyti noriu.
- Gerai ,- ir per 20 minučių arklidės tapo tusčios.
Ėmiausi darbo. Gardą išmėžiau, išlaviau ir naujai pakreikiau. Nublizginau grotas duris ir lenteles su duomenimis. Po 2 valandžiukų intensyvaus darbelio baigiau. Sutvarkiau sandėliuką ir išėjau kieman. Ten pamačiau arklininkes parvedančias žirgus.
***
Vakarop vėl atėjau. Čia beliks tik pašerti šitus nuostabumus.
- Na, kaip jiems sekės levadose?
- Puikiai. Pasiautėjo žirgeliai. Na, mes jau eisim ,- pasakė arklininkės.
Aš pasilikau viena ir suriuošiau pašarus kiekvienam horsui. Juos pašėriau, ir baigiau darbą.
- Na, keturkojyčiai. Lėksiu jau.
Išėjau prieš tai užrakindama arklides.