Konkūro maniežas.

Temos pavadinimas: Re: Konkūro maniežas. Antr. 04 28, 2009 2:55 am

Atrisčiuoju su kumelike sava. Farina.
- Davai greitas apšilimas, keli, bet geri šuoliai ir lekiam namulio. ;D
Risčiuojame plačia risčia kadangi Farina išsipūtusi it burbulas ir uodegą iškėlusi aukštai. Baisu mat jai. ;D Paploju jai per petį ir nekreipdama dėmesio aprisčiuoju kelis ratus paprastos risčios. Kai ji nuleidžia gazą, pasilankstau ją: palenkiu į kairę, ištiesinu, vėl į kairę, tada pabėgus tiesiai lenkiu į dešinę, vėl į kairę... Ir šitaip žaidžiu kol ji paleidžia pavadį.
- Gut.
Paploju per petį ir pakeičiu kryptį. Vėl palankstau ją, žinoma joju ir voltukais, netik dideliais ratais. Pabandau padaryti "petį". Net keista, klauso be vargo, nors aš su ja tokių bajerių nedarau visai. ;] Paglostau. Parisčiuoju energinga bei plačia risčia ir paskui ją patrumpinusi kelių į zovadą. Zovaduoju lauko zovada, kadangi ji turi apšilti. Lankstausi ją. Pakeitinėju kojas, voltus paraižioju per aikštę ir užeinu mąžą, aikštes kampe stovintį kryžiuką. Farina peršoka jį be vargo, net nesupratusi kas įvyko. ;D Pakeičiu koją ir vėl iš tos pačios pusės užeinu kryžių. Po kryžiaus pereinu iškart į žingnsį ir pažingsniuoju kol paprašius aikštės sargo, jis užkelia man lygiagretikes. Užeinu dabar jau iš kitos pusės. Nepataikau bliamba. Bet Farina ištraukia mane iš šios duobės. ;D Užeinu darkart tik šįkart pataikau. ;] Paglostau kumelę ir nusileidusi užsuku į statmeną metrinę. Metimas, mano klaida buvo. Palindau ir viską mečiau, tad ji likus viena, nepasistengė. Paglostau ją - vis dėl to juk tai mano balaganas. Sargui užkėlus vėl užeinu šį derinį - lygiagretes, statmeną. Šįkart į lygiagretes pataikau per arti. Tad nebešoku statmenos o sustabdau kumelę, paglostau ir nueinu toliau žingsniu.
- Kas man daros??! Į 120 cm lygiagretes nebepataikau... o.O
Užeinu darkart. Labai ramiai, be nervų. Pataikau, lauko zovada nuzovaduoju nuzovaduoju iki statmenikės (tarpas 7 tempukai ramūs). Paglostau kumelę, kadangi anąkart užsigavus dabar dėjo šuolį gerą. Pažingsniuoju. Pavaikščioju per kavaletes ir sumąstau maršrutą:
Lygiagretės 120 cm
Statmena 100 cm
Mūriukas 130 cm
Trainykas 140 cm (o.O)
Kryžius 110 cm
Paploju kumelei per petį ir pasikeliu į zovadą. Pakylu iš balno ir apzovaduojame 20 metrų voltą prieš šokant. Ateinu į lygiagretes leisdama Farinai mąstyti ir nusileidusi darau tą patį. Peršokus statmeną Farina spiria. ;D Įsėdu į balną, kadangi negaliu leisti jai vienai mąstyti ant 130 cm. ;] Pataikau idealiai beveik. Po mūriuko prisiimu kadangi iki trainyko lieka 5 tempai ramūs, šiek tiek atgal. Šiek tiek bijau to kas bus ir kaip bus... o.O 1, 2, 3, 4, 5 - ramiai skaičiuoju tempus. Pataikau. ;D Farina tiesiog perskrenda per šį trainyką. ;]]]]* Ir pati džiaugiasi tuo, kad įveikė tiek. Jau senai su ja tike šokau. Atsipalaidavusios, lauko zovada, peršokame šį mažą kryžiuką. ;] Po tokio šuolio jis mus nesuteikia vargo.
- Gerai šoki šiandien šmike. Myliūūūūū. ;]*****
Paploju jai per petį ir parisčiuoju 10 minučių. Perbėgu per kavaletes. Pažingsniuoju aplink aikštę, atleidžiu balną ir sukam namulio. ;]*

Pranešimų skaičius : 50 Join date : 2009-04-27 Age : 30

Duris praveriu su Polygraaf pavadžiu.
Šis tik pamatęs maniežą, didelę erdvę (kurioje nebuvo nei vieno raitelio, mat mes čia vieninteliai tokie vėlyvi xD) pradėjo iškart šokinėti. Pajaučiau jo energijos protrūkius ir norą dirbti ;D
Tik už darius po savęs duris, žirgas jau strykčiojo lyg sakydamas:
-Na Keira, greičiau gi tu ;DD,-
Prisivedžiau jį prie sienelės, priveržiau pavaržą ir nieko nelaukus sėdau ant jo.
Tik užsėdus Poly pradėjo žingsniuot ir tai jam leidau. Kol jis žingsniavo, susitvarkiau kilpas ir tik tvirtai atsisėdus ir prilietus jį blauzdom bei susirinkus pavadį jis pradėjo riščiuot. Taip apriščiavusios ratuką kėlėmės zovadėle ir pasinaudojom proga, kad kažkieno paliktas stovi manau apie 50cm kryžiukas.
- Hė hė, pašokinėkim ;D,-
Ir mes užėjome ant jo. Polygraaf tiesiog užsidegęs lėkė, kad ir į mažytį kryžiuką.
Peršokus jį, mes nuzovadavome toliau. Šiame manieže buvau pirmą kartą, tad labai juo gerėjaus, nes man jis atrodė be galo erdvus ir gražus.
Kadangi buvau biški pavargus ir visai neturėjau noro statytis kliūtis pasinaudojau proga, kad dar vis stovėjo kažkieno sustatytas maršrutas.
Susigalvojus schemą ir mes net įsibegėję varom tiesiai į kliūtis. Šelmis mane supranta net iš mano minčių ar ketinimų. Jis gerai mane pažįsta. Man net nereikėjo jo zovada ragint. Užteko atsukti į pirmąją kliūtį ir jis pradėjo lėkt kaip akis išdegus ir mes peršokome 70 cm. lygiagretes. Neblogai ;D iškart nusukome prie 60 cm kryžiuko ir peršokome iškart po jo ėjusią metro kliūtį. Sekanti kliūtis buvo toleliau, tai spėjau paploti jam per kaklą. Mačiau jo užsidegimą ir norą šokinėti. Taigi nieko nelaukę nuzovadavome link ~ 90cm stovinčios kliūties ir su galingu atsispyrimu nuo žemės mes ją įveikėme (: Taip pakeitę kryptį schemą sušokome dar kartą.
Taigi va taip pašokinėjus sulėtinau jo tempą iki riščios ir mes aštuntukais pariščiavom aplink kliūtis.
Po riščios sustabdžiau jį iki žingsnio ir apėjome ratuką. Atleidau pavadžius ir jau buvau besiruošianti tvarkytis kilpas kaip tik Polis pasibaidė pro mus praskridusio paukščiuko ir pradėjo neštis nuo sienelės į kitą pusę.
Tik spėjau susigraibyt pavadžius o jis jau buvo ties 1,20 kliūtimi.
Nepuolusi į paniką tvirčiau suėmiau pavadžius ir prispaudus žirgių blauzdomis leidusi jam šokti su gražiu stoviu įveikėm kliutį.
Po kliūties jis nešėsi toliau, aš jį stabdžiau, sukau dešinėn ir plojau per kaklą.
Šis nurimo.
-Paukščiuko? Nejuokink branguti xDD,-
Pagaliau paleidau jį ramų jau žingsniu, mes apžingsniavome porą ratukų, aš susitvarkiau kilpas.
Tuomet prijojom prie durų, aš nušokau, atveržiau pavaržą ir išsivedžiau jį iš maniežo, prieš tai atsisukdama dar į jį ir užsimąstydama. Kokia aš laiminga turėdama galimybę joti konkūrą su savo meile.

» Pagrindinis maniežas.
» Išjodinėjimo maniežas.
» Haute Ecole maniežas.
» Konkūro treniruotės
» Konkūro aikštė.